|
Odos vėžys
Labiausiai paplitusios dvi odos vėžio rūšys: bazoląstelinis
vėžys ir plokščialąstelinis vėžys. Bazoląstelinis vėžys yra
lėtai augantis ir retai plinta į kitas kūno vietas. Plokščialąstelinis
vėžys taip pat nedažnai plinta į kitus organus, tačiau dažniau negu
bazoląstelinis.
Priežastys ir profilaktika. Odos vėžiu kiek dažniau serga šviesios
odos, šlakuoti, rudaplaukiai žmonės. Manoma, kad pagrindinė odos vėžio
priežastis - ultravioletinis (UV) Saulės spinduliavimas. Žmonės,
gyvenantys tose Žemės vietose, kur Saulės spinduliuotė itin intensyvi, odos
vėžiu serga dažniau. Odos vėžys susijęs su UV spinduliuotėje praleisto
laiko trukme. Dažnai odos vėžys išryškėja tik turint 50 ir daugiau metų,
tačiau tai gali būti pasekmė ilgalaikio buvimo Saulėje vaikystėje ir
jaunystėje. Todėl reikia stengtis nepiktnaudžiauti Saule nuo pat pirmųjų
gyvenimo metų.
Požymiai.
Svarbiausias požymis, kuriuo reiktų susirūpinti, yra odos pokyčiai - naujų
darinių atsiradimas, negyjanti opelė.
Diagnozė.
Odos vėžys būtų 100% pagydomas, jei būtų laiku diagnozuojamas. Tiek
bazoląstelinis, tiek plokščialąstelinis vėžys paprastai diagnozuojami ir
gydomi tais pačiais metodais. Nustatyti, ar yra vėžio ląstelių, atliekama biopsija.
Gydymas.
Gydant odos vėžį, svarbiausias tikslas yra jį visiškai pašalinti ar
sunaikinti, paliekant kuo mažesnį randą. Taikomi įvairūs chirurginiai
metodai: pašalinimas sveikų audinių ribose, fulguracija (audinių
suardymas elektros kibirkštimis), kriochirurgija, lazerių terapija. Radioterapija
taikoma, jei vėžys yra tokiose vietose, kur sunku operuoti. Kartais
taikoma išorinė chemoterapija - priešvėžiniai vaistai kremo ar
losjono pavidalu dedami ant odos. Daug klinikinių bandymų gydant
odos vėžį atliekama taikant fotosensibilizuotą navikų terapiją.
|
