Terminų paaiškinimai

 

 

Adjuvantinė terapija - pagalbinė terapija skiriama po pagrindinio gydymo jo poveikiui sustiprinti. Tai gali būti chemoterapija, radioterapija ar hormonų terapija.

Antikūnai - nuo pašalinių medžiagų organizmą ginantys baltymai. 

Asbestas - pluoštinės struktūros gamtinės kilmės mineralas. Smulkios jo skaidulės gali sukelti vėžį.

Atipinė hiperplazija - gerybinė (nevėžinė) būsena, kai ląstelės pakinta ir per smarkiai dauginasi. Kartais tai ikivėžinė būklė.

Ascitas - skystis, atsirandantis pilvo ertmėje esant uždegimui arba navikui pilvo organuose.

Audinys - specifinę funkciją atliekanti ląstelių grupė arba sluoksnis.

Baltosios kraujo ląstelės (baltieji kraujo kūneliai, leukocitai) - organizmo apsauginę funkciją atliekančios ląstelės; kovoja su infekcinėmis ligomis.

Bazoląstelinis vėžys - vėžys, kylantis bazinėse ląstelėse - mažose apskritose ląstelėse, kurios sudaro apatinį epidermio (paviršinio odos sluoksnio) sluoksnį. 

Biopsija - gyvojo audinio išpjovimas mikroskopiniam tyrimui.
Kai imamas tik gabaliukas audinio, procedūra vadinama incizine biopsija. Kai išpjaunamas visas navikas - ekscizinė biopsija. Kartais gyvojo audinio gabaliukas iš audinio arba skysčio mikroskopiniam tyrimui yra imamas adata.

Blužnis - didžiausias limfinis organas, esantis po diafragma kairėje kūno pusėje. Blužnis gamina limfocitus, filtruoja kraują, kaupia raudonųjų ir baltųjų kraujo ląstelių atsargas, naikina pasenusias kraujo ląsteles. 

Chirurgija – gydymo būdas, kai peiliu ar specialiais įrankiais šalinami pakitę audiniai ir orgsnsi, panaikinami audinių defektai, pvz. įplyšimai ir pan.

Chemoterapija - gydymas priešvėžiniais vaistais.

Cistektomija - chirurginis šlapimo pūslės pašalinimas.

Cistoskopija - šlapimo pūslės apžiūrėjimas panaudojant ploną apšviestą instrumentą (cistoskopą), kuris įvedamas į šlaplę. Procedūros metu gali būti paimtas mėginys biopsijai.

Diatermija - pakitusių audinių pašalinimas panaudojant šilumą.

Displastiniai apgamai - netipiški apgamai, tokie kurių išvaizda skiriasi nuo įprastų apgamų. Paprastai didesni už įprastus apgamus, turi netaisyklingus, neryškius kraštus, nevientisą spalvą.

Echoskopija (ultrasonografija, tyrimas ultagarsu) - didelio dažnio garso bangos (ultragarsas) sklinda kūno audiniais, bangų atgarsis paverčiamas vaizdu kompiuterio ekrane (gaunama ultrasonograma).

Endoskopija - plono apšviesto vamzdelio (vadinamo endoskopu) panaudojimas kūno ertmių apžiūrėjimui. 

Estrogenai - moteriškieji lytiniai hormonai.

Ezofagoskopija - stemplės apžiūrėjimas naudojant ploną apšviestą vamzdelį.

Fotosensibilizuota navikų terapija - vėžio gydymo metodas pagrįstas tuo, kad vėžio ląstelėse selektyviai susikaupusį sensibilizatorių sužadinus tam tikro bangos ilgio šviesa inicijuojamos reakcijos, kurios baigiasi ląstelių žūtimi.

Fulguracija - audinių suardymas didelio dažnio elektros srove panaudojant adatos formos elektrodą.

Gastrektomija - chirurginis viso skrandžio pašalinimas.

Gėrybinis navikas - ne vėžys. Toks navikas nesiskverbia į aplinkinius audinius ir neplinta į kitas kūno vietas. 

Gliomos - galvos smegenų ir stuburo smegenų paraminio nervinio audinio navikai.

Hiperkalcemija - per didelis kalcio kiekis kraujyje.

Hiperplazija - per didelis ląstelių dauginimasis organe ar audiniuose.

Histerektomija - gimdos kūno pašalinimas.

Hormonai - belatakių liaukų išskiriama veikli medžiaga. Hormonai kontroliuoja kai kurių ląstelių ir organų veiklą. 

Hormonų terapija - vėžio gydymas pašalinant, blokuojant ar įvedant hormonus.

Ikivėžinis - terminas, apibūdinantis būseną, kuri gali peraugti į vėžį.

Implantas - gydymo tikslais į audinius įvestas svetimkūnis

Imuninė sistema - sudėtinga ląstelių ir organų sistema, sauganti organizmą nuo infekcijų ir kitų ligų. 

Imunoterapija - gydymas stiprinant imunitetą - organizmo atsparumą infekcijoms ir ligoms. Taip pat naudojama nepageidaujamiems pašaliniams poveikiams susilpninti gydant vėžį. 

Interferonai - baltymai, pasižymintys priešvirusiniu aktyvumu (pagerina organizmo atsparumą ligoms).Interferonai stabdo ląstelių dalijimąsi ir lėtina navikų augimą. Yra kelios interferonų rūšys, tarp jų alfa-, beta- ir gama-interferonai.
Šias medžiagas gamina pats organizmas, tačiau jos taip pat sintetinamos laboratorijose ir naudojamos gydymui.

Interleukinas - 2 - baltymas, padidinantis organizmo atsparumą ligoms - stimuliuoja su infekcijomis kovojančių ląstelių augimą. Šią medžiagą gamina pats organizmas, tačiau ji taip pat sintetinama laboratorijose ir naudojama gydymui, kadangi susirgus neretai organizmo gaminamo kiekio nepakanka.

Intraveninė pielografija -inkstų, šlapimtakių ir pūslės rentgenografija suleidus kontrastinį dažą į kraują, siekiant išryškinti inkstus, šlapimtakius ir pūslę.

Invazinis gimdos kaklelio vėžys - vėžys iš gimdos kaklelio paviršiaus pasklidęs į gilesnius kaklelio audinių sluoksnius arba į kitas kūno vietas.

Išorinė chemoterapija - gydymas priešvėžiniais vaistais dedant juos ant odos losjono ar kremo pavidalu.

Įkapsuliuotas - apribotas tam tikroje vietoje ir apgaubtas plonu audinio sluoksniu.

Kalcis - elementas, randamas dantų, kaulų ir kitų kūno audinių sudėtyje.

Kancerogenas - vėžį sukelianti medžiaga.

Kateteris - lankstus vamzdelis skysčiams į kūną įleisti arba iš kūno paimti.

Kaulų čiulpai - minkštas audinys kaulų viduje; juose gaminamos baltosios ir raudonosios kraujo ląstelės ir trombocitai.

Kaulų čiulpų biopsija - kaulų čiulpų mėginio mikroskopiniam tyrimui paėmimas adatos pagalba.

Kaulų čiulpų persodinimas - procedūra, pakeičiant spindulinio ar chemoterapinio gydymo metu pažeistus kaulų čiulpus. 

Klinikiniai bandymai - moksliniai tyrimai išbandant naujausius gydymo metodus pacientams.

Kolostomija – storosios žarnos išvedimas į išorę, kai pašalinama dalis žarnos arba kai žarna užspausta pilvo ertmėje esančio kliuvinio. Per kolostomą – dirbtinę išangę – pasišalina išmatos. 

Kompiuterinė tomografija - prie rentgeno aparato prijungto kompiuterio sukurti detalūs atskirų organų ir viso kūno vaizdai. 

Kraniotomija - kaukolės operacija.

Kraujo plokštelės (trombocitai) - kraujui krešėti padedančios kraujo ląstelės.

Kriochirurgija (taip pat vadinama krioterapija) - gydymas naudojant instrumentą, kuris užšaldo ir sunaikina pakitusius audinius.

Kriptorchizmas – apsigimimas, kai sėklidė nenusileidžia į kapšelį, o pasilieka dubens audiniuose.

Laringoskopas plonas apšviestas vamzdelis gerkloms apžiūrėti.

Laringoskopija - gerklų apžiūrėjimas su veidrodėliu (netiesioginė laringoskopija) arba su laringoskopu (tiesioginė laringoskopija).

Lazeris - prietaisas, spinduliuojantis siaurą intensyvų šviesos spindulį, kuris panaudojamas audinio pjaustymui ar suardymui. Lazeriai taikomi mikrochirurgijoje, fotosensibilizuotoje navikų terapijoje, įvairiems diagnozavimo tikslams.

Limfa - limfagyslėmis po visą kūną tekantis skystis ir pernešantis su ligų sukėlėjais kovojančias ląsteles- leukocitus.

Limfinė sistema - audiniai ir organai, kurie gamina, kaupia ir perneša baltąsias kraujo ląsteles, kovojančias su infekcijomis ir kitomis ligomis. Ši sistema apima kaulų smegenis, blužnį, skydliaukę, limfinius mazgus ir tinklą limfagyslių, kuriomis teka limfa su baltosiomis kraujo ląstelėmis. Jos, panašiai kaip ir kraujagyslės, išsišakojusios visuose kūno audiniuose.

Limfmazgiai - smulkūs organai išsidėstę išilgai limfagyslių visame kūne. Limfmazgiuose susikaupusios specifinės ląstelės, kovojančios su infekcijomis ir kitomis ligomis. Limfmazgių sankaupos yra pažastyse, kirkšnyse, kakle, tarpuplautyje ir pilvo ertmėje.

Limfoangiografija - limfinės sistemos rentgenografija. Dažanti medžiaga suleista į limfagyslę juda per limfinę sistemą ir išryškina limfinius indus ir organus.

Limfocitai - baltosios kraujo ląstelės, atliekančios svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje - dalyvauja antikūnų ir kitų su infekcijomis kovojančių medžiagų gamyboje.

Limfoma - limfinės sistemos ląstelėse atsiradęs vėžys.

Magnetinio rezonanso vaizdo gavimas - tyrimo procedūra, kurios metu prie kompiuterio prijungto magneto pagalba gaunami detalūs kūno ertmių vaizdai.

Melanocitai - odos ląstelės, gaminančios ir kaupiančios pigmentą melaniną.

Melaninas - rudas pigmentas; suteikia odai spalvą ir, sugerdamas Saulės šviesos energiją, saugo organizmą nuo ultravioletinių spindulių poveikio. 

Menopauzė - moters gyvenimo periodas, kai visiškai baigiasi mėnesinės.

Mažakraujystė (anemija) - būsena, kai raudonųjų kraujo ląstelių yra mažiau normalaus kiekio.

Metastazavimas - navikinių ląstelių sklaida organizme iš pirminio naviko kraujagyslėmis ir limfagyslėmis į kitus organus. Metasatinio (antrinio) naviko ląstelės yra to paties tipo kaip ir pirminio naviko.

Monokloniniai antikūnai - laboratorijoje pagaminti antikūnai, kurie gali prisijungti prie vėžio ląstelių bet kurioje kūno vietoje. Monokloniniai antikūnai naudojami vėžio nustatymui ar gydymui. 

Navikas - perteklinė audinio masė, susidaranti dėl nekontroliuojamo ląstelių dauginimosi. Navikai neatlieka jokių funkcijų. Gali būti gėrybiniai arba piktybiniai.

Nefrektomija - inksto pašalinimas chirurginiu būdu. Radikali nefrektomija pašalina inkstą, antinkstį, aplinkinius limfmazgius ir audinius. Paprasta nefrektomija pašalina tik inkstą. Dalinė nefrektomija pašalina tik naviką. Tai dažniau vadinama inksto rezekcija.

Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys - plaučio vėžių grupė, apimanti plokščialąstelinę karcinomą, adenokarcinomą ir stambialąstelinę karcinomą.

Paliatyvi terapija - gydymas, palengvinantis ligos reiškinius, bet neveikiantis juos sukeliančios ligos (ar patologinių pokyčių). Paliatyvi terapija nepakeičia ligos eigos, bet pagerina gyvenimo kokybę.

Patologas - gydytojas, nustatantis ligą tirdamas audinius apžiūrint juos paprasta akimi ir per mikroskopą.

Pigmentas - šviesą sugerianti medžiaga. Pigmentai suteikia spalvą odai, akims, plaukams.

Piktybinis navikas - vėžys. Auga skverbdamasis į aplinkinius audinius, ardo juos, plinta į kitas kūno vietas.

Plazminės ląstelės - antikūnus gaminančios baltosios kraujo ląstelės.

Plokščialąstelinė karcinoma - vėžys, kuris prasideda žvyninėse ragėjančiose ląstelėse. Tokios ląstelės randamos odos paviršiaus audiniuose, tuščiavidurių organų vidiniame paviršiuje.
Polipas - navikas su kojyte, paprastai augantis gleiviniuose dangaluose.

Priešvėžinis - terminas apibūdinantis būseną, kuri gali peraugti į vėžį.

Progesteronas - moteriškas lytinis hormonas.

Prognozė - ligos pabaigos numatymas; pasveikimo tikimybė.

Radioterapija - gydymas naikinant vėžio ląsteles didelės galios radioaktyvia spinduliuote.

Raudonosios kraujo ląstelės (eritrocitai) perneša deguonį iš plaučių į audinius ir grąžina anglies dioksidą iš audinių į plaučius.

Rentgenografija - nedidelės dozės rentgeno spindulių panaudojamos ligai diagnozuoti.

Rezekcija – dalies organo pašalinimas chirurginiu būdu.

Sisteminis gydymas- gydymas, kurio metu naudojamos medžiagos yra kraujotakos išnešiojamos po visą kūną ir veikia ląsteles visame kūne.

Skryningas - tikrinimas dėl ligos, kai nėra jokių ligos simptomų.

Smulkialąstelinis plaučių vėžys - plaučių vėžio rūšis; jo ląstelės stebint per mikroskopą atrodo mažos ir apskritos.

Stadija - vėžio paplitimo kūne laipsnis, įvertinant ar liga iš pirminės vietos pasklido į kitas kūno vietas.

Tonzilės - maži limfiniai organai abiejose gerklės pusėse.

Transuretrinė rezekcija - chirurginė operacija, atliekama su specialiu instrumentu, įvestu per šlaplę.

Troakaras - įrankis, panašus į storą adatą. Įdūrus juo į audinį spindyje atsiranda plono stulpelio pavidalo audinio mėginys.

Ultravioletiniai spinduliai (UV) - nematoma Saulės spinduliuotės dalis. UV spinduliai gali pažeisti odą ir sukelti melanomą ar kitokį odos vėžį. 

Užkrūčio liauka - limfinis organas, esantis viršutinėje tarpuplaučio dalyje. Jame bręsta ir dauginasi T limfocitai.

Vaizdinimas - tyrimai, kurių metu gaunami kūno viduje esančių organų ir ertmių vaizdai. 

Vėžys - terminas apibrėžia grupę ligų, kurių priežastis - nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis. Vėžio ląstelės gali skverbtis į aplinkinius audinius, gali per kraujotaką ir limfinę sistemą patekti į kitas kūno vietas.Dažnai naudojamas, kaip pyktybinio naviko atitikmuo.

Vietinis (lokalus) gydymas - gydymas, kuris veikia patologinį procesą tik gydomoje vietoje ir šalia jos.