Bakalauro

Fizikams besidomintiems gyvybės mokslais

 

Nuo šiol bakalauro studijų metu Vilniaus universiteto Fizikos fakultete Taikomosios fizikos studentai galės rinktis pasirenkamuosius studijų dalykus iš gyvybės mokslų srities. Šis pasirinkimas ne tik suteiks būtinų žinių apie gyvas sistemas ir jų tyrimus, tačiau ir atvers platesnes galimybes darbo rinkoje, bei renkantis aukštesnės pakopos studijas.

 

 Pasirenkamųjų studijų dalykai Taikomosios fizikos studentams norintiems rinktis tarpdisciplininį kelią.

  1. Įvadas į gyvų sistemų fiziką

Dėstytojas: doc. dr. Violeta Karenauskaitė, asist. Agnė Kalnaitytė

Kurse „Įvadas į biologinių sistemų fiziką“ studentai įgytų įvadinių biomedicininės fizikos mokslo žinių apie taikomus medicininės diagnostikos ir gydymo metodus, saugos problemas, susijusias su natūralia ir dirbtine aplinka. Kurso metu bus aptariamos žmogaus kūno biologinių audinių ir medicinoje naudojamų medžiagų mechaninės savybės, skysčių, klausos ir regos fizikos pagrindai. Bus supažindinama su hemodinamika ir kraujo spaudimo matavimais, žmogaus kūno termoreguliacija ir termografija. Studentai gaus žinių apie ultragarso, elektromagnetinių bangų ir jonizuojančios spinduliuotės sąveikas su biologiniais audiniais ir taikymus medicinoje. Paskaitų metu taip pat bus aiškinamas elektros srovės poveikis žmogaus organizmui bei elektrostimuliacija, nagrinėjami elektriniai reiškiniai žmogaus kūne, bioelektriniai signalai ir jutiminių organų signalų generavimas bei perdavimas. Kurse trumpai pristatomi optiniai medicinos prietaisai: mikroskopai, endoskopai ir jų struktūra, veikimo principai, supažindinama su šviesos sugertimi ir spektrometrais naudojamais medicinoje. Taigi, šiame kurse studentai turės galimybę įgyti pagrindines žinias apie fizinius reiškinius žmogaus kūne, žmogaus kūno ir aplinkos sąveiką bei suprasti su šiais reiškiniais susijusius fizinius tyrimo metodus.

 

  1. Atmosferos fizika

Dėstytojas: doc. dr. Arūnas Maršalka

Šio kurso metu aptariami bendri atmosferoje vykstantys reiškiniai, jų samprata ir fizikiniai procesai atmosferoje. Studentai bus supažindinami su atmosferos kilme ir sudėtimi, šiluminiais procesais atmosferoje, energijos cirkuliavimu joje, atmosferos dinamika, ciklonais ir anticiklonais. Paskaitų metu bus daug kalbama apie aktualias ekologines problemas susijusias su atmosferoje vykstančiais procesais. Bus išdėstoma ozono sluoksnio svarba gyvybės Žemėje atsiradimui, vystymuisi ir išlikimui, aptariamas ozonas troposferoje, jo poveikis žmonėms ir aplinkai. Taip pat bus kalbama apie klimato kaitą ir jos priežastis (tiek natūralias, tiek ir antropogenines), išdėstoma aerozolių atmosferoje įtaka klimato kaitai, atmosferos elektrinėms, cheminėms ir optinėms savybėms bei žmonių sveikatai, išnagrinėjami meteorologiniai ir fotocheminiai procesai (pvz.: smogas) atmosferoje darantys įtaką oro užterštumui. Taip pat paskaitose studentai bus supažindinti su oro užterštumo vertinimu bei meteorologiniais ir oro taršos modeliais. Bus mokomasi atmosferoje vykstančius procesus aprašyti matematiškai.

 

  1. Bionanotechnologijų fizika

Dėstytojas: prof. dr. Saulius Bagdonas

Šio kurso metu studentai sužinos, ne tik kas yra nanotechnologijos, bet išgirs ir apie jų saugumą bei iššūkius kylančius šioje mokslo srityje. Pirmiausiai studentai turės galimybę pagilinti žinias apie tarpmolekulines ir paviršių sąveikas, išmokti tiek apie natūralias, tiek ir apie dirbtines biologines membranas bei molekulines mašinas. Taip pat bus aptartas makromolekulių 3D vaizdinimas ir jų 3D struktūros tyrimai gyvose ląstelėse. Studentai bus supažindinti su taikininių ląstelių biotechnologijomis, proteomika ir DNR lustais. Paskaitose bus pristatyti įvairūs tyrimo metodai, tokie kaip optiniai paviršinių darinių, fluorescenciniai molekulinių sąveikų ar molekulinių jėgų matavimo metodai bei aptarta jų biotechnologinė svarba. Be viso to, kurso metu dar bus aptariamos naujos dirbtinės medžiagos, jų integravimas į gyvuosius organizmus, imituojančių nanostruktūrų kūrimas, supažindinta su nanodalelėmis ir jų taikymais farmacijoje, diagnostikoje, ekologijoje, pristatytos tokios naujos bionanotechnologijų sritys kaip cheminės mikroschemos, bioelektronika ir dirbtiniai neuroniniai tinklai. Taip pat studentai turės galimybę gauti naujų žinių apie biojutiklius, “laboratorijos ant lusto” technologiją, sužinoti kaip veikia “elektroninė nosis”. Taigi išklausę kursą studentai įgytų tarpdisciplininių žinių apie naujausius mokslinius pasiekimus ir plėtojamas metodikas  nanotechnologijų srityje, pritaikant jas biologinių objektų tyrimuose ir sveikatos apsaugos poreikiams.

 

  1. Biologinių objektų tyrimo metodai

Dėstytojas: asist. Agnė Kalnaitytė

Šio kurso metu studentai bus supažindinti su pagrindiniais biologinių objektų tyrimo dėsningumais ir biologinių procesų modeliavimu. Svarbiausia bus suteikta bazinė informacija apie įvairius teorinius ir eksperimentinius biofizikos metodus. Studentai turės galimybę išmokti tiek apie optinės (sugerties, fluorescencijos), tiek ir branduolio magnetinio rezonanso (BMR) spektroskopijos taikymą biologiniuose objektų tyrimuose. Taip pat bus galima pagilinti žinias mikroskopijoje, sužinoti optinių mikroskopų rūšis, jų veikimo principus ir konstrukciją, išmokti apie neoptinę mikroskopiją. Taip pat kurso metu bus pristatoma tomografija, rentgeno kristalografija, biocheminių bioobjektų gryninimo metodai ir pristatytos naujausios žinios apie genetines manipuliacijas (polimerazės grandininę reakciją, klonavimą, tikslingą mutagenezę, DNR mikromatricas). Be to, studentai turės galimybę atlikti laboratorinius darbus ir praktiškai išmokti naudotis sugerties ir fluorescencijos spektrometrais, fluorescenciniu mikroskopu tiriant tiek organinės kilmės, tiek ir gyvus objektus.

 

  1. Lazerių taikymo medicinoje, diagnostikoje ir medžiagų apdirbime pagrindai

Dėstytojai: prof. habil. dr. Valerijus Smilgevičius, prof. habil. dr. Valdas Sirutkaitis, dr. Dalia Kaškelytė.

Šio kurso metu studentai bus supažindinti su lazerinės medicinos, diagnostikos ir medžiagų apdirbimo pagrindais. Pirmiausiai bus išaiškinami tiek lazerinės spinduliuotės sąveikos su neorganinėmis medžiagomis, tiek sąveikos su biologiniais objektais principai. Studentai daugiau sužinos apie biostimuliacinį ir fotocheminį šviesos poveikį biologiniams objektams, fotosensibilizuotą navikų terapiją, diagnostiką ir optinę biopsiją. Paskaitų metu kalbant apie lazerinę chirurgiją, bus aiškinamas šiluminis šviesos poveikis biologiniams audiniams, aptariami chirurginiai lazeriai bei lazeriai oftalmologijoje ir dermatologijoje. Taip pat studentai bus supažindinti su lazerinės spektroskopijos ir lazerinio vaizdinimo taikymais fotochemijoje, biologijoje bei atmosferos zondavime bei netiesine mikroskopija ir vaizdinimu naudojant lazerius. Bus suteikta galimybė daugiau sužinoti apie optinę lazerinę tomografiją, šviesolaidžius, endoskopiją. Nagrinėjant lazerinį medžiagų apdirbimą, studentai išklausys įvadą apie inžinerines medžiagas (pvz.: metalus, lydinius, keramiką). Bus išaiškintas šviesos sklidimas tankioje medžiagoje, aptartas skaidrių medžiagų optinių savybių modifikavimas, veikiant didelio intensyvumo lazerine spinduliuote. Be to, studentai laboratorijoje praktiškai atliks metalinių plokštelių gręžimą pasikartojančiais lazerio impulsais, metalinių paviršių lazerinį ženklinimą ir lazeriu apdirbamų medžiagų spektrinę analizę.

 

  1. Aplinkos taršos tyrimo metodai

Dėstytojai: doc. dr. Arūnas Maršalka, asist. Agnė Kalnaitytė

Šio kurso metu bus nagrinėjama aplinkos tarša, teršalų klasifikacija ir jų migracija aplinkoje, aiškinamas medžiagų balansas ir taršos poveikis globaliniams vyksmams. Bus suteikta žinių apie atmosferos taršą, būdingiausias teršalų charakteristikas, rūgščius kritulius, chemines ir fotochemines reakcijas bei daleles ir laisvuosius radikalus atmosferoje. Studentams bus aiškinama kaip atliekamas atmosferos monitoringas, bandinių medžiagos kokybinė ir kiekybinė analizė. Bus išdėstyti chromatografijos pagrindai: dujų, didelio slėgio skysčių, jonų mainų chromatografijos, taip pat cheminiai analizės metodai: titrimetrija, jos taikymas taršos analizėje, bei spektrinės analizės metodai naudojami taršos tyrimuose, fotometrija. Kurso metu bus kalbama apie vandenį aplinkoje, primenant unikalias vandens savybes, nagrinėjama vandenų tarša, gyvybės, ištirpusių dujų ir jonų gamtiniuose vandenyse svarba. Studentai bus supažindinami su sunkiųjų metalų savybėmis, jų bioakumuliacija vandenyse, vandens kietumo įvertinimu ir įvairiomis kitomis reakcijomis vandenyse. Taip pat bus aptariama litosfera, dirvožemio sandara, dirvos tarša ir joje randamų teršalų analizė, kitos priežastys, neigiamai veikiančios dirvožemį. Studentai dar turės galimybę sužinoti apie biosferoje vykstančius medžiagų ciklus, žmonių veiklos įtaką jai. Paskaitose bus išnagrinėtas taršos poveikis biosferai, medžiagų toksiškumas ir jų patekimo į organizmą keliai, taip pat toksinių medžiagų biotransformacija. Taigi, šio kurso metu studentai bus supažindinami su pagrindiniais teršalais ir jų poveikiu atmosferoje, hidrosferoje, litosferoje ir biosferoje bei atitinkamai naudojamais taršos tyrimo metodais.

 

  1. Spektroskopija

Dėstytojas: doc. dr. Justinas Čeponkus, prof. dr. Valdas Šablinskas

Šio kurso metu studentai bus supažindinti su spektrinių prietaisų rūšimis, jų aparatinėmis funkcijomis, Furjė vaizdavimo principais, daugiau sužinos apie spektrinių prietaisų elementus, šviesos moduliatorius. Bus išaiškinti lazerinės ir atominės spektrometrijos principai. Daugiau apie molekulių virpesius, rotacinius ir virpesinius dviatomių molekulių spektrus bus supažindinta kalbant apie virpesinės molekulių spektrometrijos teorinius pagrindus bei daugiatomių molekulių virpesinę spektrometriją. Paskaitose bus nagrinėjami elektroniniai šuoliai molekulėse, aiškinamos elektroninės būsenos ir cheminis ryšys molekulėse bei elektroninių energijos lygmenų vidinė sandara. Studentai turės galimybę išmokti apie dviatomių ir daugiaatomių molekulių elektroninius spektrus ir jų interpretavimą, sužinoti apie fluorescenciją, fosforescenciją, termofluorescenciją bei energinį ir kvantinį liuminescencijos našumus. Kurse bus supažindinama su magnetinių rezonansų (branduolių magnetinio rezonanso (BMR) ir elektronų paramagnetinio rezonanso (EPR)) spektrometrijomis. Laboratorinių darbų metu studentai praktiškai išmoks kiekybiškai analizuoti organinių junginių elektroninius sugerties bei tirpalų infraraudonosios sugerties spektrus. Taip pat atliks kokybinę spektrinę analizę iš Ramano sklaidos spektrų ir dviatomių molekulių elektroninių sugerties ir rezonansinės fluorescencijos spektrų tyrimą. Turės galimybę spektrus registruoti BMR ir EPR spektroskopijos metodais bei išmokti atlikti šių spektrų analizavimą. Taigi, išklausę spektroskopijos kursą studentai įgis esmines žinias apie optinę spektrometriją, jos metodus ir prietaisus, taip pat apie elektroninės, virpesinės ir rotacinės spektrometrijos principus ir išmoks atlikti užregistruotų duomenų analizę.

 

  1. Biomolekulių ir membranų fizika

 Dėstytojas: prof. dr. Saulius Bagdonas

Šiame „Biomolekulių ir membranų fizikos“ kurse bus mestas žvilgsnis į gyvybės mechanizmą, supažindinama su fizika biomolekulių pasaulyje, biologinių molekulių ir biologinių objektų struktūra bei pagrindiniais jų tyrimo dėsningumais. Studentai sužinos apie fenomenologinę biofiziką, nagrinės gyvą organizmą, kaip atvirą termodinaminę sistemą. Paskaitų metu bus aptariami biologinių sistemų kinetinio elgesio bendri principai ir paprasčiausi modeliai, entropija ir biologinė tvarka, entropija ir biologinė informacija, supažindinama su biologinių membranų formavimusi ir jų stabilumu. Bus išaiškintas jonų judėjimo molekuliniuose kanaluose diskretinis modelis bei fizikiniai ir cheminiai membranų žadinimo modeliai, bus kalbama apie kanalų selektyvumą, nervinių ląstelių jonų kanalus, nervinio impulso sklidimą ir biologinės membranos bei energijos transformacijas. Kurso metu bus aiškinama biologinių molekulių struktūros tyrimo metodai: mikroskopija, rentgeno spindulių difrakcija, taip pat hidrodinaminiai makromolekulių tyrimo metodai, ultracentrifugavimas, baltymų ir nukleino rūgščių sedimentacija. Bus aptariamas biologinių molekulių atskyrimas ir jo mechanizmai, nagrinėjami chromatografiniai metodai ir elektroforezė.  Studentai turės galimybę sužinoti biofotonikos pagrindus, išsiaiškinti apie biosistemų energetiką ir fotosintezės procesus bei fotoreguliacinius ir fotodestrukcinius procesus gyvybinėje erdvėje. Taigi, kurse bus aptariami biomolekulių sandaros ypatumai, ją lemiantys fizikiniai principai, biologinių membranų struktūros, jose vykstantys fizikocheminiai procesai, užtikrinantys biologinių sistemų gyvybines funkcijas.

 

 

Renginių kalendorius

March 2024
MTWTFSS
« Feb   Apr »
     1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Informacija

Konferencija