Archyvas
| Data | Pranešėjas (-a) | Seminaro tema |
| 2013.09.24 | Ahmed Wakil | Size of plasmonic gold nanoparticles: theory and practice |
| 2013.10.01 | Vytautas Kulvietis | Kvantinių taškų pasiskirstymo organizme tyrimai |
| 2013.10.08 | Artiom Skripka | Kvantinis taškas ir chlorinas e6: kas, kur ir kaip? |
| 2013.10.15 | Marija MatulionytėMarius Stalnionis | Biosuderinamų nanodalelių struktūros ir spektroskopinių savybių tyrimai įvairiose terpėseDaugiafunkcinių nanodarinių vėžio diagnostikoje tyrimai |
| 2013.10.22 | – | – |
| 2013.10.29 | Vytautas Kulvietis | Kvantinių taškų migracijos organizme tyrimai optiniais metodais |
| 2013.11.05 | Simona SteponkienėRomualdas Rudys | Konferencijos “International Multidisciplinary Microscopy Congress” pristatymas |
| 2013.11.12 | Eglė Strainienė | Ląstelių perprogramavimas: nauda bei perspektyvos mokslui ir terapijai |
| 2013.11.19 | Marija Matulionytė | Fotoliuminescuojančių aukso nanodalelių fotostabilumo tyrimai |
| 2013.11.26 | Vytautas Kašėta | |
| 2013.12.03 | Akvilė Šlėktaitė | Aukso nanodalelių akumuliacijos navikiniuose dariniuose vaizdinimas |
| 2013.12.10 | Romualdas Rudys | FLIM mikroskopijos principai ir vaizdų analizės pagrindai |
| 2013.12.17 | Deividas Sabonis | |
| 2013.12.17 |
2013.10.29 Simona Steponkienė, Romualdas Rudys
Įspūdžiai iš konferencijos “International Multidisciplinary Microscopy Congress”.
Kalbėsime apie 3 lektorių skaitytus pranešimus: Advanced Microscopy for Advanced Materials (Prof. Dr. Gustaaf Van Tendeloo, University of Antwerp. BELGIUM), Lanthanide Complexes as Contrast reagents and Thermometric Sensors for MRI and Microscopy of cancer (Sergey Babailov, Nikolayev’s Institute of Inorganic Chemistry SB of The Russian Academy of Sciences, Russian Federation ), Advances in Ultramicroscopy Imaging Technique (Dr. Saiedeh Saghafi, Vienna University of Technology, AUSTRIA).
2013.10.01 Vytautas Kulvietis
„Kvantinių taškų migracija organizme. Prasiskverbimas per kraujagyslės sienelę“
Dauguma nanodalelių in vivo taikymų yra susiję su jų patekimu į kraujotakos sistemą ir susikaupimu tiksliniuose audiniuose. Seminare bus pristatomi CdSe/ZnS-mPEG kvantinių taškų (KT) pasiskirstymo pelių ir žiurkių audiniuose tyrimai fluorescencinės spektroskopijos ir konfokalinės mikroskopijos metodais. Bus nagrinėjami KT migracijos per kraujagyslės sienelę aspektai, jų prasiskverbimas per kraujagyslės sienelės sluoksnius ir suijusius audinius.
Paveikslo aprašymas: Konfokalinės mikroskopijos (A) ir pralaidumo mikoskopijos (B, histologinis dažymas) pelės poodžio kapiliaro skerspjūvio vaizdas, gautas po CdSe/ZnS-mPEG kvantinių taškų (A-raudoni) injekcijos. KT susikaupia aplink kapiliarą, tačiau į jo sienelė neįsiskverbia. Kraujagyslės spindyje matomi eritrocitai.
2012 m. rudens sezonas
| Data | Pranešėjas (-a) | Seminaro tema |
| 2012.10.05 | Doc. Dr. Saulius Bagdonas | Endogeninių porfirinų kaupimosi kelio audiniuose spektroskopiniai tyrimai po sensibilizacijos ALA ir ALA-metilo esteriu eksperimentinio reumatoidinio artrito atveju |
| 2012.10.12 | Dr. Dalia Kaškelytė | Fluorimetrinių metodų taikymai biologinių audinių patologinių pakitimų diagnostikoje |
| 2012.10.19 | Agnė Kalnaitytė | Kvantinių taškų stabilumo ir toksiškumo spektroskopiniai tyrimai biologinėse modelinėse sistemose |
| 2012.10.26 | Simona Steponkienė | Nanodarinių poveikio vėžinėms kamieninėms ląstelėms tyrimai: 4 pusmečio ataskaita |
| 2012.11.02 | — | — |
| 2012.11.09 | — | — |
| 2012.11.16 | Romualdas Rudys | Spektroskopiniai ir mikroskopiniai tyrimai reumatoidinio artrito atveju |
| 2012.11.23 | Urtė Statkutė | Magnetinių nanodalelių vaizdinimas ląstelėse optinės mikroskopijos metodais |
| 2012.11.30 | Edita Jazdauskaitė | Nanodalelių prasiskverbimo per apsauginį odos barjerą tyrimai |
| 2012.12.07 | Marius Stalnionis | Daugiafunkciniai nanodariniai navikų diagnostikai |
| 2012.12.14 | Ernestas Svirbutavičius | |
| 2012.12.21 | Laima Petrauskienė | |
| 2012.12.28 | Ieva Niciūtė | |
| Justinas Jonušas | ||
2007 m. balandžio mėn.
Lina Nevulytė (M2, VU FF)
Imunitetas
Imuninė sistema yra mechanizmų rinkinys viduje organizmo, kuris apsaugo nuo infekcijos identifikuodamas ir nužudydamas ligų sukėlėjus. Ji suseka ligų sukėlėjus pradedant nuo virusų ir baigiant parazitinėmis kirmėlėmis, atskiria juos nuo organizmo normalių ląstelių ir audinių. Susekimas yra komplikuotas, kai ligų sukėlėjai prisitaiko ir evoliucionuoja naujais būdais sėkmingai užkrėsdami šeimininko organizmą.
Imuninės sitemos sutrikdymas gali sąlygoti ligas. Imuniteto kritinės rolės, tokios kaip imunodeficitai ar autoimuninės ligos, žmogaus sveikatai ir ligoms yra intensyviai mokslininkų studijuojama sritis. Netaikant naujausių imunologijos laimėjimų ir metodų, neįmanoma spręsti daugelio labai svarbių teorinių bei praktinių medicinos problemų – organų transplantavimo, navikų atsiradimo mechanizmų aiškinimo ir imunoterapijos, alerginių bei autoimuninių ligų, įgimtų ir įgytų imunodeficitų, tarp jų ir įgyto imunodeficito sindromo (AIDS), jungiamojo audinio, kraujo, širdies ir kraujagyslių sistemos, inkstų, virškinamojo trakto, endokrininės ir nervų sistemos daugelio ligų patogenezės bei gydymo.
2007 m. balandžio 25 d.
Saulius Kriaučiūnas (M2, VU FF)
Transkranijinė magnetinė stimuliacija
Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS), tai galvos smegenų stimuliavimo metodas. Jo veikimo principas paremtas tuo, kad kintantis magnetinis laukas praėjęs odą, kaukolę ir galvos smegenų dangalus indukuoja smegenyse elektros srovę, kuri sukelia neuronų depoliarizaciją ir veikimo potencialų generaciją bei įtakoja neurocheminius ir sinapsinius procesus neuronuose. Šio seminaro metu pakalbėsime apie TMS veikimo principą bei taikymą neuromoksluose ir medicinoje.
2007 m. balandžio 25 d.
Justinas Činga (M2, VU GMF)
Šizofrenija: Pažvelkime iš arčiau
Šizofrenija – tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymą, suvokimą ir valią. Šiuo sutrikimu pasaulyje serga apie 1% žmonių. Liga gali prasidėti nuo paauglystės ki 50-ties metų amžiaus. Dažniausiai suserga 15-30 metų žmonės.
Seminaro metu apžvelgsiu, kas nulemia šizofrenijos ligos atsiradimą, jos gydimo būdus bei atsakysiu į klausimus: ar verta šios ligos bijoti, o gal tik užtenka laiku pastebėti ligą, kad būtų išvengta rimtų pasekmių?
2007 m. balandžio 18 d.
Juozas Šerkšnas (M2, VU GMF)
Parkinsono liga: Žvilgsnis iš arčiau
Parkinsono liga – vienas iš gerontologinių susirgimų, ardančių pilnavertę gyvenimo kokybę. Tai degeneracinis centrinės nervų sistemos sutrikimas, silpninantis sergančiojo motorinius gebėjimus bei kalbėseną. Šia liga serga apie 1,4 proc. žmonių, vyresnių kaip 55 metų, ji paplitusi visame pasaulyje, visose etninėse grupėse. Parkinsono ligos simptomai atsiranda dėl dopaminą išskiriančių (dopaminerginių) neuronų, juodosios medžiagos (substantia nigra) pars compacta zonoje, sunykimo. Dėl to lėtėja ar/ir nebevyksta nervinio impulso plitimas tose srityse, kurios dalyvauja judesių kontrolėje. Seminare bus panagrinėta Parkinsono liga nuo priežasčių iki gydymo.
2007 m. balandžio 18 d.
Arvydas Matelis (M2, VU FF)
Harmoninių kontraceptikų įtaka sveikatai
Šiuo metu hormoninė kontracepcija yra populiariausia pasaulyje. Tokie preparatai pasižymi 99% efektyvumu, tačiau turi ir pašalinį poveikį. Seminaro metu aptarsime hormonų poveikį žmogaus organizmui.
2006 m. gegužės 31 d.
Audrius Jakštas (M2, VU FF)
Termoreguliacija
2006 m. gegužės 24 d.
Juozas Lapienis (M2, VU FF)
Kvantinių taškų paviršiaus modifikacija ir biokonjugacija.
Modifikuotų kvantinių taškų taikymas biomedicinoje
2006 m. gegužės 17 d.
Jonas Mikalauskas (M2, VU FF)
Alergija iš arčiau: mechanizmas ir priežastys
Išsivysčiusiose šalyse alergija sergančių žmonių skaičius pasiekė epideminį lygį. Jau dabar apie 1/3 žmonių Europoje pasireiškia vienokios ar kitokios alerginės reakcijos. Manoma, kad 2015 m. Didžioje Britanijoje kas antras gimęs
vaikas bus alergiškas. Šiame seminare aptarsime priežastis, kurios sukelia tokią organizmo reakciją, taip pat patį alergijos mechanizmą.
2006 m. gegužės 10 d.
Audrius Jakštas (M2, VU FF)
Įvairių formų nanodalelių bespindulinė relaksacija
Šiuo metu plačiai tiriamos įvairaus dydžio bei formos nanodalelės. Didelis dėmesys skiriamas jų optinėms sąvybėms bei galimam nanodalelių pritaikymui nanoelektronikoje bei biomedicinoje.
Šiame pranešime bus kalbama apie bespindulinę relaksaciją bei skirtingus relaksacijos mechanizmus įvairaus dydžio bei formos metalinėse nanodalelėse, taip pat apie šių procesų tyrimus panaudojant kinetinės spektroskopijos metodus.