Kiaušidžių
vėžys
Simptomai.
Ankstyvose
ligos
stadijose
nėra
pastebimų
simptomų,
todėl
kai
kiaušidžių
vėžys
aptinkamas,
jis
dažnai
būna
pasklidęs
ir į
kitus
organus.
Tik
paaugęs
navikas
sukelia
skausmą
ar kitus
nemalonius
reiškinius.
Labai
dažnai
tokie
pirmi
neryškūs
simptomai
būna
ignoruojami.
Navikui
augant
moteris
ima
jaustis
pabrinkus,
patinusi,
vargina
apatinės
pilvo
dalies
diskomfortas.
Kiti
simptomai
- blogas
viršinimas,
pykinimas,
svorio
kritimas.
Labai
dažnai
pirmas
naviko
požymis
yra
skystis
pilvo
ertmėje
- ascitas.
Didelis
navikas
gali
spausti
gretimus
organus,
žarnas
ar
šlapimo
pūslę,
sukeldamas
viduriavimą
ar
vidurių
užkietėjimą
arba
dažną
šlapinimąsi.
Rečiau
pasitaikantis
simptomas
yra
kraujavimas
iš
makšties.
Diagnozė.
Po
dubens
organų
apžiūrėjimo
dažnai
atliekamas
echoskopinis
tyrimas
ar kompiuterinė
tomografija.
Esant ascitui
atliekama
pilvo
ertmės
punkcija,
tiriamos
skysčio
nuosėdos,
kuriose
būna
naviko
ląstelių.
Patikimiausią
atsakymą
gali
duoti biopsija;
mėginį
galima
paimti
laparoskopu.
Gydymas
priklauso
nuo
daugelio
faktorių,
tarp jų
- ligos
stadijos,
pacientės
amžiaus
ir
bendros
sveikatos
būklės.
Dažniausiai
gydoma chirurginiu,
radioterapiniu
ar chemoterapiniu
metodu.
Kartais
pasirenkamas
vienas
metodas,
o
kartais
- kelių
metodų
derinys.
Chirurginė
operacija
atliekama
beveik
visais
kiaušidžių
vėžio
atvejais.
Chemoterapija
dažnai
seka po
chirurginės
operacijos
kaip adjuvantinė
(pagalbinė)
terapija,
padedanti
sunaikinti
likusias
vėžio
ląsteles.
Kai
kuriais
atvejais
gydymas
pradedamas
chemoterapija,
po to
atliekama
operacija.
Radioterapija
taikoma
kai
kurioms
pacientėms
po
chirurginės
operacijos
dubens
ertmėje
likusioms
vėžio
ląstelėms
sunaikinti.
Priežastys
ir
profilaktika.
Mokslininkai
nustatė
kelis
rizikos
faktorius,
kurie
didina
tikimybę
susirgti
kiaušidžių
vėžių.
Tačiau,
iš
kitos
pusės,
tyrimai
rodo,
kad
daugelis
moterų
su
šiais
rizikos
faktoriais
nesuserga,
o
daugelis
susirgusių
neturėjo
nė
vieno
iš
nustatytų
rizikos
faktoriaus.
Pagrindiniai
rizikos
faktoriai:
Paveldimumas.
Jei
šeimoje
buvo
sergančių
kiaušidžių
vėžių
moterų,
artimos
giminaitės
(motinos,
dukros,
seserys)
turi
didesnę
tikimybę
susirgti.
Tai gali
būti
susiję
su
paveldėtu
sutrikusiu
genu
BRCA-2.
Nėštumas.
Moterys
nebuvusios
nėščios
serga
dažniau
negu
gimdžiusios.
Rečiau
serga ir
tos,
kurios
naudojo
kontraceptines
tabletes.
Manoma,
kad
tabletės
palaiko
organizme
hormonų
lygį,
panašų
į
esantį
nėštumo
metu.
Amžius.
Rizika
didėja
su
amžiumi.
Dažniausiai
sergama
sulaukus
50 ir
daugiau
metų.
Asmeninė
ligos
istorija.
Moterys
sirgusios
krūties
vėžiu
dukart
dažniau
serga
kiaušidžių
vėžiu.
|