atgal

        Ką turėtume žinoti apie vėžį

Kiaušidžių vėžys

Simptomai. Ankstyvose ligos stadijose nėra pastebimų simptomų, todėl kai kiaušidžių vėžys aptinkamas, jis dažnai būna pasklidęs ir į kitus organus. Tik paaugęs navikas sukelia skausmą ar kitus nemalonius reiškinius. Labai dažnai tokie pirmi neryškūs simptomai būna ignoruojami. Navikui augant moteris ima jaustis pabrinkus, patinusi, vargina apatinės pilvo dalies diskomfortas. Kiti simptomai - blogas viršinimas, pykinimas, svorio kritimas. Labai dažnai pirmas naviko požymis yra skystis pilvo ertmėje - ascitas. Didelis navikas gali spausti gretimus organus, žarnas ar šlapimo pūslę, sukeldamas viduriavimą ar vidurių užkietėjimą arba dažną šlapinimąsi. Rečiau pasitaikantis simptomas yra kraujavimas iš makšties.

Diagnozė. Po dubens organų apžiūrėjimo dažnai atliekamas echoskopinis tyrimas ar kompiuterinė tomografija. Esant ascitui atliekama pilvo ertmės punkcija, tiriamos skysčio nuosėdos, kuriose būna naviko ląstelių. Patikimiausią atsakymą gali duoti biopsija; mėginį galima paimti laparoskopu.

Gydymas priklauso nuo daugelio faktorių, tarp jų - ligos stadijos, pacientės amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Dažniausiai gydoma chirurginiu, radioterapiniu ar chemoterapiniu metodu. Kartais pasirenkamas vienas metodas, o kartais - kelių metodų derinys. Chirurginė operacija atliekama beveik visais kiaušidžių vėžio atvejais. Chemoterapija dažnai seka po chirurginės operacijos kaip adjuvantinė (pagalbinė) terapija, padedanti sunaikinti likusias vėžio ląsteles. Kai kuriais atvejais gydymas pradedamas chemoterapija, po to atliekama operacija. Radioterapija taikoma kai kurioms pacientėms po chirurginės operacijos dubens ertmėje likusioms vėžio ląstelėms sunaikinti.

Priežastys ir profilaktika. Mokslininkai nustatė kelis rizikos faktorius, kurie didina tikimybę susirgti kiaušidžių vėžių. Tačiau, iš kitos pusės, tyrimai rodo, kad daugelis moterų su šiais rizikos faktoriais nesuserga, o daugelis susirgusių neturėjo nė vieno iš nustatytų rizikos faktoriaus.

Pagrindiniai rizikos faktoriai:

Paveldimumas. Jei šeimoje buvo sergančių kiaušidžių vėžių moterų, artimos giminaitės (motinos, dukros, seserys) turi didesnę tikimybę susirgti. Tai gali būti susiję su paveldėtu sutrikusiu genu BRCA-2.

Nėštumas. Moterys nebuvusios nėščios serga dažniau negu gimdžiusios. Rečiau serga ir tos, kurios naudojo kontraceptines tabletes. Manoma, kad tabletės palaiko organizme hormonų lygį, panašų į esantį nėštumo metu.

Amžius. Rizika didėja su amžiumi. Dažniausiai sergama sulaukus 50 ir daugiau metų.

Asmeninė ligos istorija. Moterys sirgusios krūties vėžiu dukart dažniau serga kiaušidžių vėžiu.

 

atgal

į pirmą puslapį | visuomenei ir pacientams | medikams | mokymo svetainė | fundamentalūs tyrimai