|
Gerklų vėžys
Gerklų vėžys gali atsirasti bet kurioje
gerklų vietoje, o pasklidęs už gerklų ribų pirmiausia pasiekia kaklo
limfmazgius.
Simptomai priklauso nuo naviko dydžio
ir atsiradimo vietos. Dažnai gerklų vėžys prasideda balso stygose. Jis
neskausmingas, bet sukelia užkimimą ar kitokius balso pakitimus.
Nepraeinantis kosulys, gumbas gerklėje taip pat gali būti gerklų vėžio
požymiai. Augantis navikas gali sukelti skausmą, apsunkinti kvėpavimą,
darosi sunku praryti maistą.
Diagnozė. Gerklas apžiūrėti gydytojas
gali dviem būdais:
netiesiogine laringoskopija. Gerklos
apžiūrimos mažu ant ilgos rankenos pritvirtintu veidrodėliu.
tiesiogine laringoskopija. Laringoskopas
(apšviestas vamzdelis) įkišamas pacientui per nosį ar burną ir judėdamas
žemyn gerkle leidžia gydytojui pamatyti vietas, kurios nepasiekiamos
veidrodėliu. Jei gydytojas aptinka pakitimus, imamas mėginys histologiniam
tyrimui, kuris padeda nustatyti, ar yra vėžys. Jei diagnozuojamas vėžys,
ligos stadijai, naviko dydžiui ir išplitimui nustatyti atliekami papildomi
tyrimai, tokie kaip rentgenografija ar kompiuterinė tomografija.
Gydymas priklauso nuo daugelio
faktorių - naviko dydžio ir atsiradimo vietos, nuo to, ar jis jau pasklidęs
į kitus organus, nuo paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Gerklų
vėžys dažniausiai gydomas jonizuojančiais spinduliais arba chirurgiškai.
Jei tik įmanoma, taikoma radioterapija, nes jonizuojanti
spinduliuotė suardo naviką nepažeisdama balso stygų. Chirurginis arba
chirurginis suderintas su radioterapiniu gydymas taikomas kai kuriems
pacientams, jei vėžys diagnozuojamas anksti. Jei navikas ant balso stygų
labai mažas, jis kartais naikinamas lazerio spinduliuote.
Priežastys ir profilaktika. Rūkantys labiausiai rizikuoja susirgti
gerklų vėžiu. Darbo aplinkoje susiduriantys su asbestu, sieros
arba druskos rūgščių aerozoliais turėtų griežtai laikytis saugaus
darbo taisyklių, nes šie cheminiai junginiai didina riziką susirgti gerklų
vėžiu.
|
