|
Stemplės vėžys
Vėžys gali atsirasti bet kurioje stemplės
dalyje ir, jei pasklinda plačiau, gali pažeisti šalia esančius limfmazgius,
trachėją, plaučius, kepenis, skrandį ar kitas kūno dalis.
Simptomai. Kol navikas labai mažas,
jis nesukelia jokių simptomų. Augantis navikas ima trukdyti ryjimui,
sergantysis rydamas jaučia sunkumą, pilnumą, spaudimą ar deginimą. Kartais
navikas stemplėje sukelia kosulį ar užkimimą.
Diagnozė. Po bendro paciento
apžiūrėjimo paprastai atliekamas rentgenologinis tyrimas. Jei to nepakanka,
stemplė apžiūrima endoskopo pagalba (atliekama ezofagoskopija).
Endoskopas padeda gydytojui pamatyti stemplės vidų ir, radus pažeidimo
vietą, paimti audinio mėginį biopsijai.
Gydymas. Gydymas priklauso nuo
daugelio faktorių: naviko lokalizacijos, dydžio, paplitimo, vėžinių
ląstelių tipo, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės. Kadangi stemplės
vėžys pradžioje nesukelia jokių simptomų, jis būna pastebėtas tik vėlesnėse
stadijose. Paprastai gydoma chirurginiu, radioterapiniu ar chemoterapiniu
metodu.
Chirurginės operacijos metu atliekama ezofagektomija
(stemplės dalies pašalinimas). Pašalinamas navikas su dalimi stemplės,
šalia esantys limfmazgiai ir kiti audiniai. Dažniausiai pavyksta likusią
stemplės dalį sujungti su skradžiu, tačiau kartais tenka išpjautą stemplės
dalį pakeisti audiniais iš kitų virškinamojo trakto vietų.
Radioterapija - švitinimas radioaktyviais
spinduliais - kaip ir chirurgija yra vietinis gydymas, veikiantis
ląsteles tik gydomoje vietoje.
Chemoterapijos metu vartojami vaistai naikina
vėžio ląsteles. Chemoterapija yra sisteminis gydymas, t.y. kraujo
išnešiojami vaistai pasiekia vėžio ląsteles visame kūne.
Klinikiniai bandymai. Ieškoma naujų
efektyvių stemplės vėžio gydymo būdų. Vienas iš jų fotosensibilizuota
navikų terapija - sensibilizatorių ir lazerio šviesos panaudojimas
vėžio ląstelių destrukcijai.
Priežastys ir profilaktika. Stemplės vėžiu paprastai serga vyresnio
amžiaus žmonės, vyrai du kartus dažniau negu moterys. Ligos atsiradimo
priežastys nėra žinomos, tačiau svarbiausiais rizikos faktoriais laikomas
rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas. Rizika atsiranda, jei žmogus
praryja šarmo ar kitokių aitrių medžiagų, kurios gali pažeisti stemplės
audinius. Susirgus beveik neįmanoma nustatyti konkrečią ligos priežastį. Dažniausiai
liga yra kelių faktorių (žinomų ar nežinomų) bendro poveikio pasekmė.
|
