Burnos ertmės vėžys
Burnos ertmės vėžiu paprastai serga vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės,
tačiau gali sirgti ir jaunesni.
Simptomai ir pokyčiai:
negyjanti žaizdelė burnoje;
gumbelis burnoje ar gerklėje;
balta ar raudona dėmė ant
dantenų, liežuvio ar burnos ertmėje;
neįprastas kraujavimas,
skausmas ar aptirpimas burnoje;
sunkumas ar skausmas kramtant
ar ryjant;
patinęs žandikaulis,
pasikeitęs balsas
ausies skausmas (kartais).
Diagnozė. Aptikus burnos ertmėje
pakitusią vietą mikroskopiškai tiriamos jos nuogramdos. Jei to nepakanka, diagnozės nustatymui
atliekama biopsija. Dažniausiai pasitaikantis burnos ertmės vėžys
yra plokščialąstelinė karcinoma. Jei diagnozuojamas burnos ertmės
vėžys, ligos stadijai nustatyti dažnai atliekami rentgenografiniai,
ultragarsiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija.
Gydymas.
Gydymas priklauso nuo naviko vietos, dydžio, ligos stadijos, paciento
amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Dažniausiai taikomas chirurginis ar
spindulinis gydymas arba jų abiejų derinys. Kartais pacientams
skiriama chemoterapija.
Rizikos faktoriai ir profilaktika. Du svarbiausi burnos ertmės vėžio
rizikos faktoriai yra tabakas ir alkoholis. Rūkymas, tabako uostymas ar
kramtymas yra maždaug 80-90% šio susirgimo atvejų priežastis. Gausus
alkoholio vartojimas taip pat didina tikimybę susirgti burnos vėžiu. Ypač
rizikuoja gausiai vartojantys ir tabaką, ir alkoholį. Mokslininkai mano,
kad viena kenksminga medžiaga stiprina kitos neigiamą poveikį. Burnos
ertmės vėžys gali atsirasti, jei gleivinė yra nuolat žalojama nepritaikyto
dantų protezo.
|