|
Plaučių vėžys
Pagal tai, kaip ląstelės atrodo per
mikroskopą, plaučių vėžys skirstomas į dvi pagrindines rūšis: smulkialąstelinį
plaučių vėžį ir nesmulkialąstelinį plaučių vėžį.
Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys yra dažniau pasitaikanti forma; jis
paprastai auga ir sklinda lėčiau. Smulkialąstelinis plaučių vėžys yra
retesnis; jis greičiau auga ir sklinda į kitus organus.
Simptomai (dažniausiai atsirandanys ne ankstyvoje vėžio plitimo
stadijoje):
nepraeinantis, vis stiprėjantis kosulys;
nuolatiniai krūtinės skausmai;
kosėjimas krauju;
apsunkintas kvėpavimas, dusulys, užkimimas;
pasikartojantis plaučių uždegimas ir bronchitas;
apetito ir svorio praradimas;
silpnumas.
Gydymas. Diagnozavus plaučių vėžį,
nustatoma jo stadija, t.y. ar vėžys pasklidęs į kitas kūno vietas. Plaučių
vėžys dažnai metastazuoja į smegenis ar kaulus. Nustačius ligos stadiją,
parenkamas gydymas. Tai gali būti chirurginis, chemoterapinis,
radioterapinis ar FNT gydymas. Dažnai taikomas kombinuotas
gydymas (kombinuojant visus metodus).
Rizikos faktoriai. Mokslininkai
nustatė kelias plaučių vėžio atsiradimo priežastis. Dauguma jų susiję su
tabaku.
Cigaretės. Tabake esantys kancerogenai
sukelia plaučių ląstelių pažaidas, kurios laikui bėgant gali išsivystyti į
vėžį. Tikimybė, kad rūkantysis susirgs plaučių vėžiu priklauso nuo to, kaip
anksti jis pradėjo rūkyti, kiek ilgai rūko, kiek cigarečių surūko per
dieną, kaip giliai įkvepia dūmus. Metus rūkyti rizika praėjus keliems
metams sumažėja.
Cigarai ir pypkės. Cigarų ir pypkių
rūkytojai rizikuoja labiau negu visai nerūkantys, bet mažiau, negu
rūkantieji cigaretes. Net ir tie cigarų ir pypkių rūkytojai, kurie
neįkvepia dūmų giliau, dažniau serga plaučių, burnos ertmės ar kai kuriais
kitais navikais.
Priverstinis rūkymas. Tie, kurie
patys nerūko, tačiau nuolat kvėpuoja prirūkytu oru, taip pat daugiau
rizikuoja susirgti plaučių vėžiu.
Radonas. Bespalvės, bekvapės ir
beskonės radioaktyvios dujos, sutinkamos dirvoje ir uolienose. Jos gali
pažeisti plaučius ir sukelti plaučių vėžį. Kartais radono galima aptikti ir
gyvenamose patalpose, į kurias jis patenka iš žemės per plyšius pamatuose
ar iš namų statybai naudotų statybinių medžiagų.
Asbestas. Tai pluoštinės gamtinės
mineralinės medžiagos, naudojamos pramonėje. Asbesto pluoštai lengvai
sutrupa į labai smulkias daleles ir įkvėptos į plaučius gali pažeisti
ląsteles ir sukelti vėžį. Asbesto skaidulos pavojingos tik tuomet, kai yra
palaidos.
Aplinkos tarša. Mokslininkai nustatė,
kad kai kurios orą teršiančios medžiagos (automobilių išmetamosios dujos,
kuro degimo produktai) didina tikimybę susirgti plaučių vėžiu.
Plaučių ligos. Kai kurios plaučių
ligos, tokios kaip tuberkuliozė, didina riziką susirgti plaučių vėžiu.
|
