|
Limfoma
Limfomos - bendras limfinės sistemos
vėžio pavadinimas. Iš jų išskiriamas vienas tipas - Hodžkino liga
(limfogranuliomatozė), visi kiti tipai vadinami ne Hodžkino limfomomis.
Limfoma susergama jei išsigimsta limfinės
sistemos ląstelės. Jos ima nekontroliuojamai augti ir daugintis, senos
ląstelės nemiršta kaip turėtų būdamos normalios. Kadangi limfinio audinio
yra daugelyje kūno vietų, limfoma gali prasidėti bet kur.
Simptomai. Bendras visų limfomų simptomas
yra neskausmingas limfmazgių kakle, pažastyse ar kirkšnyse patinimas ar
padidėjimas. Kiti simptomai:
karščiavimas be priežasties;
naktinis prakaitavimas;
nuolatinis siplnumas;
svorio kritimas be priežasties;
odos niežėjimas;
raudonos dėmės ant odos.
Diagnozė. Atlikęs bendrą apžiūrėjimą,
gydytojas skiria laboratorinus kraujo tyrimus ir kai kurias vaizdinimo
procedūras (rentgenografiją, kompiuterinę tomografiją, limfoangiografiją).
Daugeliu atvejų imamas audinio mėginys iš limfmazgio ir atliekama biopsija.
Nustatant ligos stadiją, kartais atliekama kaulų čiulpų biopsija.
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos,
naviko ląstelių tipo, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės.
Dažniausiai taikomi gydymo metodai yra chemoterapija ir radioterapija.
Kartais atliekamas kaulų čiulpų persodinimas arba gydoma imunoterapijos
metodu.
Rizikos faktoriai. Tikroji ligos
priežastis nėra žinoma. Sukaupti duomenys leidžia daryti apibendrinimus
apie svarbiausius rizikos faktorius:
Lytis/amžius. Susirgimo tikimybė
didėja su amžiumi; vyrai serga dažniau negu moterys.
Susilpnėjusi imuninė sistema. Limfomomis dažniau serga žmonės,
turintys paveldėtų imunosistemos sutrikimų, AIDS virusų nešiotojai ir
pacientai, po organų transplantacijos vartojantys imunitetą slopinančius
vaistus.
Virusai.
Kai kurie virusai didina tikimybę susirgti limfoma.
Aplinka.
Žmonės, dirbantys su kai kuriomis kenksmingomis cheminėmis medžiagomis (organiniai
tirpikliai, pesticidai, trąšos) turi didesnę tikimybę susirgti limfoma.
|
