atgal

        Ką turėtume žinoti apie vėžį

 

Leukozė

Leukozė yra kraujo ląstelių vėžys. Kraujyje yra trijų rūšių ląstelės, kurių kiekviena atlieka specifines funkcijas. Baltosios kraujo ląstelės (leukocitai) padeda organizmui kovoti su infekcinėmis ligomis. Raudonosios kraujo ląstelės (eritrocitai) perneša deguonį iš plaučių į audinius ir grąžina anglies dioksidą iš audinių į plaučius. Kraujo plokštelės (trombocitai) padeda kraujui krešėti.raujo ląstelės formuojasi kaulų čiulpuose. Kraujo ląstelių gaminasi tiek kiek reikia, jų gamyba yra griežtai kontroliuojamas procesas, palaikantis gerą sveikatos būklę. Susirgus leukoze organizmas ima gaminti didelius kiekius nenormalių kraujo ląstelių, kurios nebegali atlikti savo tiesioginių funkcijų. Leukozė paprastai pažeidžia baltąsias kraujo ląsteles.

Yra kelios leukozės rūšys. Jos klasifikuojamos dviem būdais: arba pagal tai, kaip greitai liga vystosi, arba pagal pakitusių ląstelių rūšį.

Leukozė būna ūmi arba lėtinė. Ūmios leukozės atveju pakitusios būna kamieninės ląstelės, jos toliau nediferencijuojasi ir neatlieka savo funkcijų; jų kiekis greitai didėja ir liga progresuoja. Esant lėtinei leukozei yra susidariusių kamieninių ląstelių, bet jos daugiau išsivysčiusios ir gali atlikti kai kurias funkcijas; jų kiekis didėja daug lėčiau ir lėtinė leukozė progresuoja ne taip greit.

Leukozės pažeistos ląstelės neatlieka savo funkcijų ir negali apsaugoti organizmo nuo infekcijų, todėl leukoze sergantys ligoniai dažnai užsikrečia įvairiomis infekcijomis. Sergantys leukoze turi per mažai raudonųjų kraujo ląstelių ir trombocitų. Kai trūksta raudonųjų kraujo ląstelių atsiranda mažakraujystė (anemija), ligoniai būna išblyškę, jaučia silpnumą ir nuovargį. Dėl trombocitų trūkumo tokie ligoniai greit kraujuoja, jiems lengvai atsiranda mėlynės.

Simptomai:

karščiavimas, į persišaldymą panašūs simptomai;
silpnumas, nuovargis;
dažnos infekcijos;
apetito ir/ar svorio praradimas;
pabrinkę limfmazgiai, padidėję kepenys ar blužnis;
polinkis kraujuoti, pvz., iš nosies;
patinusios, kraujuojančios dantenos;
prakaitavimas, ypač naktį;
kaulų ir sąnarių skausmai.

Diagnozei nustatyti, pacientas visapusiškai apžiūrimas, atliekami laboratoriniai kraujo tyrimai. Jei jie rodo, kad yra leukozė, atliekami kaulų čiulpų mikroskopiniai tyrimai (biopsija) diagnozės patikslinimui.

Gydymas. Leukozės gydymas sudėtingas. Jis priklauso nuo leukozės rūšies ir skirtingiems pacientams yra skirtingas, atsižvelgiant į leukozinių ląstelių savybes, ligos išplitimą, paciento amžių, kitus simptomus, bendrą sveikatos būklę. Dažniausiai taikoma chemoterapija, kartais radioterapija ir/ar kaulų čiulpų persodinimas ar imunoterapija.

Rizikos faktoriai. Apibendrinus daugelį tyrimų, nustatyti kai kurie bendri leukozės rizikos faktoriai:

didelės galios spinduliavimas (atominės bombos sprogimas, darbas atominėse jėgainėse);

kai kurie genetiniai sutrikimai (apsigimimai) - vaikai su įgimtu Dauno sindromu dažniau serga leukoze;

kai kurios cheminės medžiagos (pvz., benzenas) ilgai veikdamas gali sukelti leukozę.

 

 

 

atgal

į pirmą puslapį | visuomenei ir pacientams | medikams | mokymo svetainė | fundamentalūs tyrimai