|
Krūties vėžys
Tai dažniausiai pasitaikanti moterų vėžio rūšis
beveik visose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Krūties vėžys dažnai
pasklinda į pažastyje esančius limfmazgius, o per limfinę sistemą
ir į kitus organus - kaulus, kepenis ar plaučius. Toks išplitę vėžiniai
dariniai, nors lokalizuoti kituose organuose, vadinami daugybinėmis krūties
vėžio metastazėmis.
Ankstyva diagnozė. Jei krūties vėžys
diagnozuojamas laiku, dažniausiai jį pavyksta išgydyti. Todėl moterys
privalėtų reguliariai tikrintis, o po 40 metų esant vėžio įtarimui ir net
nesant jo atlikti apžvalginę mamografiją ir pačios atidžiai stebėti save.
Simptomai. Ankstyvas krūties vėžys
nesukelia skausmo, o dažnai neturi ir kitokių simptomų. Tačiau augdamas
vėžys gali iššaukti jau pastebimus simptomus:
sukietėjimus ar sustorėjimus krūtyse ar
šalia jų pažasties zonoje;
krūtų dydžio ar formos pokyčius;
išskyras iš spenelių, jų suminkštėjimą ar įsitraukimą į vidų;
pokyčius odoje:
Visa tai pastebi pačios moterys ir tuomet turi kreiptis į gydytoją.
Gydymas. Krūties vėžio gydymas gali
būti lokalinis arba sisteminis. Lokalinis gydymo būdas
pašalina arba sunaikina vėžio ląsteles tam tikroje kūno vietoje, kaip
taisyklė- tame organe, kuriame vėžys atsiranda. Chirurgija ir radioterapija
yra lokaliniai gydymo būdai. Chemoterapija ir hormonų terapija
yra sisteminiai gydymo būdai. Jų metu vėžio ląstelės naikinamos visame
kūne. Pacientai gali būti gydomi vienu būdu arba kombinuojant kelis būdus.
Dažniausiai krūties vėžio gydymui taikomi chirurginiai metodai. Sprendimą,
kokį gydymą taikyti lemia keli faktoriai: pacientės amžius, bendra
sveikatos būklė, naviko dydis, lokalizacija ir augimo stadija. Pastarasis faktorius yra
svarbiausias. Stadiją apsprendžia naviko dydis ir pasklidimas į kitas kūno
vietas.
Rizikos faktoriai. Rizika susirgti didėja su amžiumi. Dažniausiai serga vyresnės nei
50 metų moterys. Dažniau serga netekėjusios ir negimdžiusios moterys, o
taip pat tos, kurių menstruacijos prasidėjo jaunesniame ir baigėsi
vyresniame nei įprasta amžiuje.
Padidintos rizikos
grupei priklauso:
moterys, jau
sirgusios krūties vėžiu;
moterys, kurių kai kurie genai (BRCA-1, BRCA-2 ir kt.) yra pakitę;
jei šeimoje dažnai kartojasi krūties vėžys, genų tyrimai padeda nustatyti,
ar moters genai turi pokyčių, kurie gali sukelti krūties vėžį;
moterys, kurių
artimos giminaitės susirgo krūties vėžiu (ypač jauname amžiuje);
moterys, kurioms nustatyta atipinė hiperplazija ar kitokie
nepiktybiniai pakitimai krūtyje;
moterys, pirmą kartą
gimdžiusios būdamos 30 ir daugiau metų.
Dažniausiai būna neįmanoma nustatyti, kodėl moteris susirgo krūties
vėžiu. Tyrimai rodo, kad daugelis sergančių nepriklauso nė vienai rizikos
grupei, tik sensta. Kita vertus, daugybė moterų, priklausančių padidintos
rizikos grupėms, nesuserga.
|
