Knygos
Monografijos
R. Rotomskis, G. Streckytė. Fluorescencinė diagnostika biomedicinoje, Vilnius, VU leidykla, 2007, 182 psl.
R.Rotomskis, G.Streckytė, L.Griciūtė Fotosensibilizuota navikų terapija: pirminiai vyksmai. “Lietuvos mokslas”, Vilnius, 2002, 278.
Mokymo priemonės
2008
R. Rotomskis, E. Žurauskas, E. Žurauskienė, S. Bagdonas, V. Žalgevičienė. Fluorescencinis vaizdinimas biomedicinoje. Lietuvos mokslas, kn. 68. Vilnius: VU Onkologijos institutas, VĮ Mokslotyros institutas, 2008, 222 psl.
G. Streckytė, J. Didžiapetrienė, V. Kirvelienė, S. Bagdonas, R. Rotomskis. Fotosensibilizacija biosistemose: taikymas ir perspektyvos. UAB „Progretus“ Poligrafijos centras, Vilnius, 2008, 155 psl.
R. Rotomskis, V. Karabanovas, V. Poderys, S. Bagdonas, J. Didžiapetrienė. Įvadas į nanomediciną. Lietuvos mokslas, kn. 69. Vilnius, VĮ Mokslotyros institutas, 2008, 302 psl.
R. Rotomskis, G. Streckytė, S. Bagdonas, J. Venius. Optinės diagnostikos technologijos (optinė biopsija). Vilnius, VU leidykla, 2008, 249 psl.
R. Rotomskis, G. Streckytė. Biofotonika: praktikumas. LĮ „Kriventa“, Vilnius, 2008, 83 psl.
G. Kirdaitė, G. Streckytė, R. Rotomskis. Perspektyvūs reumatinių ligų gydymo būdai: Fotoaktyvuotas gydymas. Reumatologija II, UAB „Baltijos kopija“, Vilnius, 2008, 146-158 psl.
K.P. Valuckas, S. Cicėnas. Chemoterapija, radioterapija ir sudėtinis vėlyvųjų stadijų gydymas. II dalis. Fotosesibilizacinės navikų terapijos principai. (J. Didžiapetrienė, K.P. Valuckas, G. Streckytė, R. Rotomskis) Vilnius, 2008, 227-238 psl.
2007
R. Rotomskis, S.Bagdonas, J. Valančiūnaitė. Biofotonika. Vilnius, VU leidykla, 2007, 165 psl.
S. Bagdonas, R. Rotomskis, M. Vengris. Fotobiologija. Vilnius, VU leidykla, 2007, 2007, 244 psl.
V.Karenauskaitė, S.Bagdonas, G.Streckytė, J.Butrimaitė, R.Rotomskis Biomedicinos fizika kolegijų studentams, “Ciklonas”, Vilnius, 2002, 229.
Ši monografija – tai pirmasis bandymas fundamentaliai ir visapusiškai apžvelgti vieno iš naujausių navikinių susirgimų gydymo metodų – fotosensibilizuotos navikų terapijos – pagrindinius principus, drauge apibendrinant jau daugelį metų Lietuvoje vykdomų pirminių fotofizikinių ir fotocheminių vyksmų tyrimų rezultatus.
Pirmieji monografijos skyriai skirti bendram susipažinimui su navikinių susirgimų specifika ir fotosensibilizuotos navikų terapijos (FNT) metodika. Aprašyta istorinė FNT atsiradimo ir vystimosi retrospektyva. Tolesniuose skyriuose nagrinėjami pirminiai fotofizikiniai ir kai kurie fotocheminiai vyksmai, svarbūs FNT efektyvumui. Knygą užbaigia skyrius, kuriame apžvelgiami klinikiniai FNT pasiekimai.
Monografija Fluorescencinė diagnostika biomedicinoje sudaryta iš skyrių, kurie supažindina su sritimis, susiejančiomis fluorescencijos reiškinį ir jo taikymą biologijoje ir medicinoje. Knyga skirta skaitytojui, kuris gilinasi į tarpdisciplinininius mokslus. Trumpai aprašomos biologinės struktūros ir jų optinės savybės, labiau išskiriamos tos, kurios lemia specifinę sąveiką su šviesa. Didžioji knygos dalis skirta fluorescencinės diagnostikos metodų taikymo aprašymui. Jie iliustruoja knygos pirmuosiuose skyriuose aptartų fundamentinių dėsningumų praktinius aspektus ir suteikia informacijos, kaip, remiantis bendraisiais šviesos ir biologinio audinio sąveikos dėsningumais, galima plėtoti ir realias problemas spręsti taikant savitosios ir sensibilizuotos audinių fluorescencijos optinės diagnostikos metodą. Kiek galima, buvo stengtasi išvengti specializuoto matematinio-fizikinio reiškinių aprašymo, pateiktos tik tos formulės ir jų išvedimas, kurios būtinos bendrųjų reiškinių dėsningumams suprasti. Pirmas knygos skyrius supažindina su istorine šviesos sampratos raida, elektromagnetinių bangu spektru ir fotono sąvoka. Antrame skyriuje trumpai apibūdinamas biologinis objektas, akcentuojamos jo morfologinių ir struktūrinių savybių sąsajos su šviesos sukeltais vyksmais. Trečiame skyriuje apžvelgiama informacija apie diagnostikai naudojamus šviesos šaltinius. Ketvirtas skyrius skirtas šviesos sąveikos su biologiniais objektais dėsningumams aptarti. Penktame skyriuje nagrinėjamas fluorescencijos reiškinys ir jį veikiančių faktorių visuma. Šeštas skyrius skirtas savitajai biologinių audinių fluorescencijai ir galimybėms ją taikyti diagnostikai. Septintas ir aštuntas skyriai supažindina su konkrečiais sensibilizuotos fluorescencijos taikymo diagnostikoje pavyzdžiais. Devintame skyriuje aprašomos nanodalelių optinės savybės ir galimumas panaudoti jas fluorescenciniam vaizdinimui ir optinei biopsijai. Šioje knygoje apsiribota tik pagrindine informacija, kuri padėtų fizikos ir technikos sričių specialistui suvokti bendrą biologinio objekto sampratą. Daugiausia dėmesio yra skirta konkretiems fluorescencinės diagnostikos metodams aprašyti. Jie iliustruoja knygos pirmuosiuose skyriuose aptartų fundamentinių dėsningumų praktinius aspektus ir suteikia informacijos, kaip, remiantis bendraisiais šviesos ir biologinio audinio dėsningumais, galima plėtoti ir taikyti optinės biopsijos metodą, grįstą savitąja ir sensibilizuotąja audinių fluorescencija.
Mokomoji knyga Fluorescencinis vaizdinimas biomedicinoje įveda mus į labai spalvingą biologinio objekto ir šviesos sąveikos sritį. Joje išsamiai aptariamas fluorescencijos reiškinys, biomolekulių, audinių bei organų fluorescencijos savitumas, atskleidžiamos fluorescencijos sąsajos su ląstelių ir audinių struktūros ir organizacijos ypatumais. Pateikiama informacija apie fluorescencinės mikroskopijos metodus, fluorescencinio vaizdinimo metodikas. Knyga supažindina su fundamentaliais fluorescencijos dėsningumais palaipsniui įvesdama skaitytoją į biologinių darinių fluorescencinio vaizdinimo pasaulį. Žingsnis po žingsnio nuo paprasčiausios vandenilio molekulės atskleidžiama molekulių, sudėtingų biologinių darinių, organų struktūros ir fluorescncijos sąsaja, kuri optiniais instrumentais parodo ląstelės ar viso organo vaizdą. Pirmame skyriuje skaitytojas supažindinamas su šviesos prigimtimi, jos atsiradimo būdų įvairove. Antrame skyriuje aptariama atomų energinių lygmenų sandara, kuri lemia linijinį jų skleidžiamos šviesos spektrą. Trečiasis skyrius supažindina su molekulių energinių lygmenų sandaros ypatumais, virpesine elektroninių spektrų struktūra. Jame apžvelgiami sužadintoje molekulėje vykstantys energijos virsmai, aptariami jų dėsningumai bei sąryšis su elektronų orbitalių struktūra ir chemine molekulių sandara. Ketvirtasis skyrius skirtas pagrindinių liuminescencijos reiškinio parametrų ir būdingų dėsningumų aptarimui, čia aprašoma liuminescencijos reiškinių įvairovė, pateikiami jų spektroskopinio registravimo metodiniai principai. Penktame skyriuje apžvelgiama terpės, kurioje yra molekulės, įtaka jų fluorescencijos dėsningumams. Šeštasis skyrius skirtas tarpmolekulinėms sąveikoms bei išoriniams veiksniams, slopinantiems molekulių fluorescenciją, aptarti, atskleidžiami jų poveikio mechanizmai. Septintas skyrius supažindina su svarbių struktūrinių biomolekulių – aminorūgščių – ir iš jų sudarytų polimerų – baltymų – fluorescencijos ypatumais, atskleidžia energijos pernašos reiškinio svarbą polimerų spektrinėms savybėms. Čia aptariami ir regimojoje srityje fluorescuojantys baltymai, pateikiami kai kurie jų praktinio taikymo pavyzdžiai. Aštuntame skyriuje supažindinama su pagrindiniais biologinių audinių fluorescenciją lemiančiais veiksniais, natūraliais audinių fluoroforais, aptariama jungiamojo audinio sandaros svarba jo fluorescencinėms savybėms, pateikiama homogenizuotų širdies audinių fluorescencijos spektroskopinių tyrimų duomenų. Devintas skyrius skirtas optinės mikroskopijos metodikos apžvalgai, jame aptariami mikroskopijos principai, fluorescencinių mikroskopų sandara, šiuolaikinių fluorescencinės mikroskopijos metodikų pagrindai, pateikiama jų taikymo biologinių objektų tyrimams pavyzdžių. Dešimtame skyriuje aprašoma biologinės sistemos – ląstelės – sandara ir fluorescenciniai dažikliai – žymenys, vartojami tiriant ir vaizdinant ląstelių vidinės struktūros darinius, atliekant ląstelių diferenciaciją ir vertinant jų gyvybinius parametrus. Vienuoliktame ir dvyliktame skyriuose nagrinėjami fluorescenciniai spektroskopijos ir mikroskopijos metodai, taikomi biomedicinos srityje – tiriant bei vaizdinant širdies ir placentos audinių sandarą bei funkcines ypatybes, kartu apžvelgiami eksperimentinių tyrimų rezultatai.
Knyga Fotosensibilizacija biosistemose: taikymas ir perspektyvos skirta tiksliųjų ir technologinių mokslo sričių studentams, norintiems pasisemti žinių gretutinėse biomedicinos mokslo srityse. Čia apžvelgiamas iš įvairių technologinių procesų gerai pažįstamas fotosensibilizacijos vyksmas. Taip pat pristatoma, kaip jis yra taikomas biologijos ir medicinos srityse. Svarbiausias knygos tikslas – supažindinti skaitytoją su fotosensibilizacijos reiškiniu biologinėse sistemose. Pirmame knygos skyriuje aptariamas fotosensibilizacijos reiškinio universalumas, žmogaus sukurta fotosensibilizacijos technologija – fotografija, gamtoje pastebimi fotosensibilizacijos vyksmai ir naujas, sensibilizacijos reiškiniu grįstas gydymo metodas – fotosensibilizuota terapija. Antrame skyriuje trumpai apžvelgiama, kaip vyksta fotosensibilizacija biologinėse sistemose. Trečias skyrius trumpai pristato biologinius darinius – pradedama nuo biomolekulių, tęsiama iki ląstelių jungimosi į audinius. Ketvirtame nagrinėjamos pirmo ir antro tipo fotosensibilizacijos reakcijos. Penktas skyrius supažindina su fotosensibilizuota navikų terapija, čia išdėstomi jos veikimo principai ir poveikis in vivo. Šeštame skyriuje pateikiama informacija apie fotosensibilizatorius biologiniuose objektuose ir aptariama jų cheminės struktūros įtaka savybėms, nusakomos taikymų galimybės. Septintas skyrius skirtas fotosensibilizuotų ląstelės pažaidų aptarimui. Aštuntame apžvelgiami fotosensibilizuotos navikų terapijos rezultatai gydant įvairių lokalizacijų navikus. Devintas skyrius trumpai supažindina su medicininiais šviesos ir biologinio objekto sąveikos aspektais. Dešimtas skyrius apžvelgia, kaip taikoma fotosensibilizuota antimikrobinė terapija. Paskutiniame vienuoliktame skyriuje pristatomos fotosensibilizacijos reiškinio perspektyvos nanomedicinoje. Svarstoma, ar kvantiniai taškai galės būti taikomi gydant fotosensibilizuota terapija.
Vadovėlyje pateikiama medžiaga apie optinės diagnostikos metodus: savitąja ir sensibilizuota fluorescencija grįstą optinę biopsiją, optinę koherentinę tomografiją, diagnostinį vaizdinimą infraraudonojoje spektro srityje ir nanotechnologijų taikymą vėžio optinei biopsijai. Supažindinama su metodų fizikiniais pagrindais ir pateikiama daug konkrečių optinės diagnostikos technologijų taikymo pavyzdžių. Vadovėlis skiriamas Medicinos fakulteto rezidentams, doktorantams bei įvairių sričių mokslininkams.
Knygą Biofotonika sudaro atskiri biofotonikos kurso skyriai, skirti biofizikos magistrinių studijų studentams, kurie domisi šviesos sąveika su bioobjektais ir jos inicijuotais procesais, šviesos sukeliamais fizikiniais ir cheminiais vyksmais, lazerių taikymu biologijoje ir medicinoje, bei spektroskopinių metodų taikymu tiriant sudėtingas biologinių struktūras ir biooblektus. Pavadinimas Biofotonika šiuo atveju atspindi nagrinėjamų procesų, kuriuos inicijuoja šviesos kvantas biologiniame objekte arba jo imitacijoje, visumą bei optinių metodų, taikomų bioobjektų tyrimui, analizę. Ši knyga skirta pirminių šviesos ir bioobjektų ir/ar biosistemų sąveikos nagrinėjimui bei jų supratimui, apžvelgia pirminius fotofizikinius ir fotocheminius vyksmus, kurie baigiasi pirmųjų stabilių cheminių elementų susidarymu arba pirminiu fiziologiniu gyvo objekto ar ekologiniu biosistemos atsaku į šviesos poveikį. Joje analizuojami ir apibendrindami pagrindiniai dėsningumai, sąlygojantys fotobiologinius procesus, supažindinama su pagrindinėmis bioobjektų ir biosistemų optinėmis tyrimų metodikomis ir metodais. Apžvelgiami biomolekulių ir sudėtingų biologinių darinių tyrimams taikomi optiniai spektroskopiniai metodai, išsamiai aprašomos šviesos charakteristikos, monochromatinės šviesos sugertis, biologiškai aktyvių molekulių struktūros ir spektrų ryšis. Pateikiama kokybinė ir kiekybinė spektrofotometrinė analizė, supažindinama su sužadintų molekulių energijos virsmais, aprašytas liuminescencijos reiškinys. Taip pat pateikiama medžiaga apie fluorescencijos kvantinio našumo ir sužadintų molekulių gyvavimo trukmės ryšį, statinį ir dinaminį gesinimą, dimerų ir eksimerų fluorescenciją. Aiškinamas elektroninio sužadinimo pernašos reiškinys, aprašomas ultravioletinės spinduliuotės poveikis biomolekulėms.
Knyga Fotobiologija skirta Gamtos mokslų ir Fizikos fakultetų magistratūros studijų studentams, tačiau gali būti informacijos šaltinis tiek jaunesniems, tiek pažengusiems skaitytojams, siekiantiems įgyti specializuotų fotobiologijos žinių. Joje mėginta surinkti ir apžvelgti su šviesa susijusius biologinius reiškinius ir supažindinanti skaitytoją ne tik su reiškiniais ir vyksmais, bet ir tų vyksmų fizikiniais mechanizmais. Knygą sudaro septyni dalykiniai skyriai, kuriuose aptariami svarbiausieji fotobiologijos vyksmai – cirkadiniai ritmai, fotomorfogenezė, rega, ekstraretinalinė fotorecepcija, fotojudra, fotosintezė ir bioliuminescencija. Paskutiniame aštuntame skyriuje trumpai apžvelgiama fotobiologijos mokslo raida.